Gražutės regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti ežeringo, miškingo Šventosios upės aukštupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Gražutės regioninis parkas priskiriamas miškingų ežeringų regioninių parkų grupei. Čia suskaičiuojama per 70 vandens telkinių, užimančių 5700 ha (Antalieptės marios, Luodis, Samavas, Dūkštas, Šventas ir kt.).

Gražutės regioniniame parke identifikuotos 880 augalų ir 412 kerpių bei grybų rūšių.

Mažai žmogaus paliestose vietose didžiulė augalų ir gyvūnų įvairovė. Švento ežero atabrade yra vienintelė Lietuvoje pražangiažiedės plunksnalapės radavietė. Ežeringas kraštas sudaro puikias sąlygas įvairioms laumžirgių rūšims, todėl neatsitiktinai parke rastos tokios retos rūšys kaip mažasis karališkasis laumžirgis, mažoji nehalenija, grakščioji skėtė ir kt.

Gražutės regioniniame parke yra net 231 kultūros paveldo objektas – 146 pavieniai kultūros paveldo objektai yra įtraukti į KPD registrą. Gražutės regioniniame parke yra 14 registrinių kompleksų. Kompleksus sudaro 51 registrinis pavienis objektas. Kiti – 95 registriniai objektai kompleksų neformuoja. Gražutės regioniniame parke yra net 85 pavieniai objektai neįtraukti į kultūros paveldo registrą.

Regioninio parko lankytojų centre veikia bene labiausiai nuo vandenyno nutolęs „Jūrų muziejus“ – unikali mokytojos V. Žilinskienės dagiau nei 50 metų kaupta jūros gyvūnų, spalvingųjų koralų, kriauklių, suvenyrų ir fosilijų kolekcija. Baltriškėse 2001 metais įkurtas katalikiškos vienuolių brolijos vienuolynas – Tiberiados bendruomenė.