Natura 2000
“Natura 2000” – tai Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas, padengiantis didžiąją Europos saugomų teritorijų dalį. Šis tinklas jungia trapiausias ir vertingiausias natūralias ES buveines bei rūšis, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei.
Suintensyvėjus žemės naudojimui visoje Europoje kilo grėsmė natūralioms buveinėms, sumažėjo daugelio rūšių populiacijų. Tai prasidėjo daugiau nei prieš 100 metų ir tęsiasi iki šiol. Šiuo metu akivaizdžiai pastebima, kad natūralių buveinių lieka vis mažiau. Anksčiau buvusios gausios gyvūnų populiacijos šiandien sparčiai nyksta, o kai kurioms rūšims gresia visiškas išnykimas (europinis plokščiakūnis ryklys, laibasnapė kuolinga, ispaninė lūšis ir kt.). Apie 7 proc. Europos induočių augalų gresia išnykimas, dar tiek pat yra pažeidžiamos. “Natura 2000” tinklo idėja – apsaugoti buveines ir rūšis nuo išnykimo.
Teisinis “Natura 2000” pagrindas yra dvi ES gamtos apsaugos direktyvos – Paukščių ir Buveinių. Šie teisiniai ES dokumentai yra susiję su natūralių buveinių, floros ir faunos apsauga, taip pat su jau minėtu Europos saugomų teritorijų tinklo sukūrimu. Remiantis Paukščių ir Buveinių direktyvomis, ES gamtos apsaugos politika užtikrina efektyvią unikalios biologinės įvairovės apsaugą visose ES narėse. Taip pat užtikrina, kad visos ES šalys turi tuos pačius teisinius įsipareigojimus saugant teritorijas, įtrauktas į “Natura 2000” tinklą.
Projekto „Tvarkytų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymo rekomendacijų parengimas” metu buvo parengtas dokumentas „Ekonomiškai naudingiausios ir efektyviausios idėjos sėkmingam saugomų teritorijų direkcijų bendradarbiavimui gamtotvarkos srityje su ūkininkais, bendruomenėmis, verslo atstovais, valstybinėmis institucijomis, kitais subjektais.” Dokumento priedai: 1 priedas, 2 priedas, 3 priedas.
Daugiau informacijos apie NATURA 2000 interneto svetainėje www.natura2000info.lt
„Natura 2000“ Gražutės regioniniame parke
Paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) „Šiaurės rytinė Gražutės regioninio parko dalis“. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatytos LR aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr.D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo”.
Teritorija įsteigta siekiant išsaugoti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų juodakaklių narų (Gavia arctica) ir žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum) perinčias vietines populiacijas. Iš viso parko teritorijoje aptiktos 46 Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys.
Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST). BAST „Gražutės regioninis parkas“. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai”, patvirtinimo, visa Gražutės regioninio parko teritorija, išskyrus rekreacinės, žemės ūkio bei kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas, pateikta Europos Komisijai kaip vietovė, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.
Lietuvoje yra nustatyta 53 iš 218 Europos Sąjungoje saugotinų buveinių tipų, išvardintų Buveinių direktyvoje. Saugomi buveinių tipai apima įvairias jūros, gėlo vandens, smėlynų, pievų, miškų, pelkių buveines. Įstojusi į ES Lietuva turi numatyti tinkamą europinės svarbos buveinių apsaugą. Tai yra ne tik įsipareigojimas Europos Sąjungai – tinkamai tvarkydamiesi galėsime patys ilgai džiaugtis šiomis unikaliomis gamtos vertybėmis ir palikti jas ateities kartoms.
BAST „Gražutės regioninis parkas“ išskirta 13 (naujausiais tyrimais-24) Europos Sąjungoje saugotinų buveinių tipų:
3130, Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis,
3140, Ežerai su menturdumblių bendrijomis,
3150, Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis,
6120, Karbonatinių smėlynų smiltpievės,
6210, Stepinės pievos,
7120, Degradavusios aukštapelkės,
7140, Tarpinės pelkės ir liūnai,
7160, Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės,
9010, Vakarų taiga,
9020, Plačialapių ir mišrūs miškai,
9060, Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų,
9080, Pelkėti lapuočių miškai,
91D0, Pelkiniai miškai.
Gražutės RPD foto: didysis auksinukas (Lycaena dispar)
Minėtoje BAST paplitusios 6 pagal Buveinių direktyvą saugomos tikslinės rūšys. Tai vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum), didysis auksinukas (Lycaena dispar), skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus), raudonpilvė kumūtė (Bombina bombina) ir ūdra (Lutra lutra). Aptinkama ir daugiau Buveinių direktyvos rūšių, tačiau jos nesudaro gausesnių populiacijų arba apie jas nepakanka duomenų.
Gražutės RPD foto: Smalvykščio žemapelkė su šakotąja ratainyte.
BAST „Smalvos ir Smalvykščio ežerai ir pelkės“. Pagal Lietuvos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 192 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir jų ribų nustatymo“ visas Gražutės regioninio parko Smalvo kraštovaizdžio draustinis yra buveinių apsaugai svarbi teritorija, kurioje išskirti 8 (naujausiais tyrimais-12) buveinių tipai:
3160, Natūralūs distrofiniai ežerai.
7140, Tarpinės pelkės ir liūnai.
7210, Žemapelkės su šakotąja ratainyte.
7230, Šarmingos žemapelkės.
9010, Vakarų taiga.
9080, Pelkėti lapuočių miškai.
91D0, Pelkiniai miškai.
Saugomos tikslinės rūšys: dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) ir žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus).
BAST “Puščios pelkė”. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai”, patvirtinimo, Puščios durpyno teritorija pateikta Europos Komisijai kaip vietovė, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.
Gražutės RPD foto: Puščios pelkė.
Pelkėje išskirtas vienas (naujausiais tyrimais-2) buveinės tipas:
7120, Degradavusios aukštapelkės.
Saugoma tikslinė rūšis: vijūnas (Misgurnus fossilis).