KOKIA NAUDA IŠ ATLIKTŲ PELKIŲ TVARKYMO DARBŲ
Data: 2017. 06. 06
Pelkių tvarkymo darbų nauda
Mokslininkai yra nustatę, kad pelkių durpių sluoksnis, kuris susidaro iš pelkinių augalų (daugiausiai kiminų), užkonservuoja didžiulius anglies kiekius, kurie įtakoja klimato kaitą. Nusausinus ir pažeidus pelkės paviršių, prasideda mineralizacija ir anglies išskyrimas, kuris yra pagrindinis veiksnys sukeliantis globalią klimato kaitą. Pelkės dalyvauja vandens apytakos cikle, jose auga ir gyvena specifinės augalų bei gyvūnų rūšys. Pelkių vaidmuo globalioje klimato kaitoje ne mažiau svarbus nei tropinių miškų. XX a. Lietuvoje kaip ir didžiojoje Europos dalyje buvo nusausinta ir sunaikinta daugiau nei puse pelkių. Išlikusias pelkes veikia aplinkinės sausinimo sistemos, žemės ūkyje naudojamų trąšų nuotėkis, todėl jos sparčiai apauga medžiais, krūmais ir nendrėmis. Pasikeičia pelkės augalų struktūra, išnyksta kimynai ir kitos pelkių augalų bei gyvūnų rūšys. Dėl minėtų priežasčių pastaraisiai dešimtmečiais daug investuojama į pelkių atkūrimą ir jų geros būklės palaikymą.
Gražutės regioninio parko direkcija (dabar Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija) įgyvendino Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo (programa "Biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijos") finasuojamą projektą "Tvarių mechanizmų sukūrimas atvirų buveinių išsaugojimui įtraukiant vietos bendruomenes Gražutės ir Kurtuvėnų regioniniuose parkuose". Vienas iš projekto etapų apėmė Gražutės regioninio parko Smalvo ir Degučių kraštovaizdžio bei Ganiavos telmologinio draustinių pelkių tvarkymo darbus, kurių metu buvo šalinami medžiai ir krūmai pelkių buveinėse 200 ha plote. Minėtų draustinių pelkėse invetorizuoti 4 Europos Bendrijos svarbos buveinių tipai: žemapelkės su šakotąja ratainyte, šarmingos žemapelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės. Šiuo metu čia aptiktos saugomos, su atviromis pelkių buveinėmis susijusios 15 augalų, 8 vabzdžių ir 4 paukščių rūšys. Paminėtinos vienos didžiausių šalyje saugomų žvilgančiosios riestūnės, dvilapio purvuolio, šakotosios ratainytės augavietės, taip pat gausios liekninio beržo, dėmėtosios ir siauralapės gegūnių augavietės. Aptiktas ledynmečio reliktas - laplandinis karklas, nedaug kur augantys pievinis plauretis, raiboji gegūnė, pelkinis vikšris bei kt. saugomos rūšys. Viksvinėse žemapelkėse stebėti griežtai saugomi žirgelių būrio atstovai - mažosios nehalenijos. Beveik sensacija tapo naktinio drugio - spalvotojo pelkiasprindžio aptikimas. Ši rūšis iki šiol buvo rasta tik Žuvinto ir Čepkelių pelkėse. Pelkėse peri saugomos pilkosios gervės ir švygždos.
Po atliktų darbų padidės saugomų augalų rūšių populiacijos, pagerės jų būklė, pagausės individų. Galbūt įsikurs viena kita nauja saugoma augalų ir vabzdžių rūšis. Po medžių ir krūmų iškirtimo suformuotos geros sąlygos saugomiems pelkių paukščiams, ypač tilvikiniams paukščiams - tikučiui, raudonkojui tulikui, taip pat balinei pelėdai, tad tikimasi jų įsikūrimo. Projekto veiklos taip pat prisidėjo prie klimato kaitą lemiančios anglies reguliacijos.
Pelkių sukcesija (apaugimas mišku) yra natūralus procesas ir jis tęsiasi šimtmečiais ar tūktantmečiais. Dėl žmogaus pramoninės ir ūkinės veiklos šis procesas įgavo neregėtą pagreitį, todėl ir toliau bus dedamos pastangos išsaugoti pelkes. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija ir toliau šiose pelkėse atliks palaikomuosius gamtotvarkos darbus.
Mokslininkai yra nustatę, kad pelkių durpių sluoksnis, kuris susidaro iš pelkinių augalų (daugiausiai kiminų), užkonservuoja didžiulius anglies kiekius, kurie įtakoja klimato kaitą. Nusausinus ir pažeidus pelkės paviršių, prasideda mineralizacija ir anglies išskyrimas, kuris yra pagrindinis veiksnys sukeliantis globalią klimato kaitą. Pelkės dalyvauja vandens apytakos cikle, jose auga ir gyvena specifinės augalų bei gyvūnų rūšys. Pelkių vaidmuo globalioje klimato kaitoje ne mažiau svarbus nei tropinių miškų. XX a. Lietuvoje kaip ir didžiojoje Europos dalyje buvo nusausinta ir sunaikinta daugiau nei puse pelkių. Išlikusias pelkes veikia aplinkinės sausinimo sistemos, žemės ūkyje naudojamų trąšų nuotėkis, todėl jos sparčiai apauga medžiais, krūmais ir nendrėmis. Pasikeičia pelkės augalų struktūra, išnyksta kimynai ir kitos pelkių augalų bei gyvūnų rūšys. Dėl minėtų priežasčių pastaraisiai dešimtmečiais daug investuojama į pelkių atkūrimą ir jų geros būklės palaikymą.
Gražutės regioninio parko direkcija (dabar Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija) įgyvendino Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo (programa "Biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijos") finasuojamą projektą "Tvarių mechanizmų sukūrimas atvirų buveinių išsaugojimui įtraukiant vietos bendruomenes Gražutės ir Kurtuvėnų regioniniuose parkuose". Vienas iš projekto etapų apėmė Gražutės regioninio parko Smalvo ir Degučių kraštovaizdžio bei Ganiavos telmologinio draustinių pelkių tvarkymo darbus, kurių metu buvo šalinami medžiai ir krūmai pelkių buveinėse 200 ha plote. Minėtų draustinių pelkėse invetorizuoti 4 Europos Bendrijos svarbos buveinių tipai: žemapelkės su šakotąja ratainyte, šarmingos žemapelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės. Šiuo metu čia aptiktos saugomos, su atviromis pelkių buveinėmis susijusios 15 augalų, 8 vabzdžių ir 4 paukščių rūšys. Paminėtinos vienos didžiausių šalyje saugomų žvilgančiosios riestūnės, dvilapio purvuolio, šakotosios ratainytės augavietės, taip pat gausios liekninio beržo, dėmėtosios ir siauralapės gegūnių augavietės. Aptiktas ledynmečio reliktas - laplandinis karklas, nedaug kur augantys pievinis plauretis, raiboji gegūnė, pelkinis vikšris bei kt. saugomos rūšys. Viksvinėse žemapelkėse stebėti griežtai saugomi žirgelių būrio atstovai - mažosios nehalenijos. Beveik sensacija tapo naktinio drugio - spalvotojo pelkiasprindžio aptikimas. Ši rūšis iki šiol buvo rasta tik Žuvinto ir Čepkelių pelkėse. Pelkėse peri saugomos pilkosios gervės ir švygždos.
Po atliktų darbų padidės saugomų augalų rūšių populiacijos, pagerės jų būklė, pagausės individų. Galbūt įsikurs viena kita nauja saugoma augalų ir vabzdžių rūšis. Po medžių ir krūmų iškirtimo suformuotos geros sąlygos saugomiems pelkių paukščiams, ypač tilvikiniams paukščiams - tikučiui, raudonkojui tulikui, taip pat balinei pelėdai, tad tikimasi jų įsikūrimo. Projekto veiklos taip pat prisidėjo prie klimato kaitą lemiančios anglies reguliacijos.
Pelkių sukcesija (apaugimas mišku) yra natūralus procesas ir jis tęsiasi šimtmečiais ar tūktantmečiais. Dėl žmogaus pramoninės ir ūkinės veiklos šis procesas įgavo neregėtą pagreitį, todėl ir toliau bus dedamos pastangos išsaugoti pelkes. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija ir toliau šiose pelkėse atliks palaikomuosius gamtotvarkos darbus.
SUTVARKYTŲ PLOTŲ SĄRAŠAS
1 Degučių (Antalieptės marių Dėmeno įl.) pelkė - 0,5 ha
2 Ganiavos pelkė - 2,5 ha
3 Smalvo-Smalvykščio pelkių kompleksas- 197 ha
2 Ganiavos pelkė - 2,5 ha
3 Smalvo-Smalvykščio pelkių kompleksas- 197 ha
Informaciją ir nuotraukas pateikė Sartų ir Gražutės regioninių parkų ekologas Arūnas Čerkauskas.
Smalvo-Smalvykščio pelkių kompleksas