Lietuvos Šveicarija – ,,Šveicarka”
,,Lietuvos Šveicarijoje”, pirmiausiai, yra sutinkamas ,,Šveicarkos šaltinis”. Kitaip jis yra vadinamas „Šventąja versme“. Šaltinis trykšta apie 40 m nuo Šventosios upės, rytų – šiaurės rytų kryptimi. Vietiniai pasakoja, kad „Šveicarkos“ šaltinis yra nepaprastas, turintis gydomųjų savybių. Žmonės tiki, jog nusiprausus šaltinio vandeniu pagyjama nuo sąnarių skausmo, akių ligų. Už pagijimą į šaltinį būdavo įmetama moneta arba ant medžio šakelės rišamas siūlas. Sakoma, kad, kas tuos siūlus ,,pačiupinės”, tai ir tą ligą gaus.
„Šveicarkos“ šaltinis Valstybės saugomas hidrogeologinis gamtos paveldo objektas (2005 m.).
„Šveicarkos“ šaltinis Valstybės saugomas hidrogeologinis gamtos paveldo objektas (2005 m.).
Vadinamoje ,,Šveicarkoje” taip pat yra akmuo su pėda. Jis briaunuotas, 2,17 m ilgio, 1,63 m pločio akmuo. Jo aukštis (gylis) – 1,20 m, perimetras 6 m.
Pasak padavimo pėdą šiame akmenyje galėjo palikti Dievas, Švč. Mergelė Marija ar net velnias. Jiems vaikštant po žemę užklysta ir į Šavašos teritoriją. Viena legenda byloja, jog pėda akmenyje atsirado velniui bėgant atgal į pragarą. Kita legenda siekiama įrodyti, jog ant šio akmens pasilypėjęs Dievas grįžo į dangų. Bet kokiu atveju akmens būta minkšto. Tai leido ar Dievui, ar velniui palikti savo pėdsaką.
Apibendrinant galima teigti, jog šio įdubimo akmenyje mitinės funkcijos buvo tarnauti dievų ir mirusiųjų kelionėms. Teikti jiems galimybę judėti aukštyn ir žemyn. Pereiti iš vieno pasaulio į kitą. Tai suformavo specifinę Antalieptėje gyvenusių sėlių religinę praktiką. Be to, buvo tikima šio akmens gydomosiomis galiomis, ypač, kai jis prisipildydavo lietaus vandens. Manyta, jog šis vanduo gydo akis, karpas, rožę, stiprina kojas.
Koordinatės:
,,Šveicarkos” šaltinis: 618084, 6170317 (LKS), 25.876322, 55.653231 (WGS)
Akmuo su pėda: 617981, 6170157 (LKS), 25.874625, 55.651821 (WGS)
Pasak padavimo pėdą šiame akmenyje galėjo palikti Dievas, Švč. Mergelė Marija ar net velnias. Jiems vaikštant po žemę užklysta ir į Šavašos teritoriją. Viena legenda byloja, jog pėda akmenyje atsirado velniui bėgant atgal į pragarą. Kita legenda siekiama įrodyti, jog ant šio akmens pasilypėjęs Dievas grįžo į dangų. Bet kokiu atveju akmens būta minkšto. Tai leido ar Dievui, ar velniui palikti savo pėdsaką.
Apibendrinant galima teigti, jog šio įdubimo akmenyje mitinės funkcijos buvo tarnauti dievų ir mirusiųjų kelionėms. Teikti jiems galimybę judėti aukštyn ir žemyn. Pereiti iš vieno pasaulio į kitą. Tai suformavo specifinę Antalieptėje gyvenusių sėlių religinę praktiką. Be to, buvo tikima šio akmens gydomosiomis galiomis, ypač, kai jis prisipildydavo lietaus vandens. Manyta, jog šis vanduo gydo akis, karpas, rožę, stiprina kojas.
Koordinatės:
,,Šveicarkos” šaltinis: 618084, 6170317 (LKS), 25.876322, 55.653231 (WGS)
Akmuo su pėda: 617981, 6170157 (LKS), 25.874625, 55.651821 (WGS)