Lūžų akmuo su dubeniu

Akmuo yra žmogaus apdorotas riedulys (akmuo šviesiai rausvas stambiagrūdis granitas, netaisyklingo cilindro formos, 1,15-1,3 m skersmens ir 0,8 m aukščio nuo dabartinio žemės paviršiaus. 35-45 cm aukštyje nuo viršaus akmens šonai aptašyti 3 cm pločio grioveliais. Akmens viršutinės plokštumos viduryje iškaltas 53 cm (viršuje) ir 48 cm (apačioje) dydžio dubuo – netaisyklingos cilindro formos. Dubuo kraštuose siekia 5-8 cm, o viduryje apie 4 cm gylio. Dubens dugno pakraščiu eina 2 cm pločio ir iki 9 cm gylio griovelis. Akmuo apsamanojęs.
Akmuo apie 1970-1971 m. buvo atrastas netikėtai grybautojo. Šis apie įdomaus pavidalo akmenį informavo A. Žilėną. Inžinieriaus, Antalieptės šviesuolio dėka apie akmens buvimo vietą buvo informuoti paveldosaugininkai. 1971 m. atlikus archeologinius žvalgymus rastos dvi laužavietės: pirmoji aptikta prie akmens šiaurės – vakarų šono buvo maždaug 100×40 cm dydžio, antroji – prie akmens pietinio šono, kiek didesnė. Jose rastas 10-15 cm storio kultūrinis sluoksnis – anglių ir degėsių sluoksnis.
Kultūrinis sluoksnis su savo radiniais leido suformuoti prielaidą, jog Lūžų akmuo su dubeniu tai – XIII-XVIII a. kulto vieta arba šventyklos liekana (žodis šventykla čia vartojamas sąlygiškai, nes Lūžų akmuo su dubeniu – įrenginys, o ne pastatas, buvęs po atviru dangumi). Spėjama, jog ant šio akmens valstiečiai palikdavo aukas deivėms, kurio verpdavo žmonių likimus.
Lūžų akmens su dubeniu kulto vieta panaši į XVI-XVIII a. Mosėdžio, Utenos šventvietes, gyvavusias praėjus net ir 100-200 m. po krikščionybės įvedimo. Taigi, galimas atvejis, jog Lūžų kulto vieta priklauso krikščioniškajam laikotarpiui – Antalieptės Basųjų karmelitų viešpatavimo laikotarpiui.
Lūžų akmuo identiškas Vilniaus senamiestyje buvusios Ragučio šventyklos akmeniui. Šventykla dar kunigaikščio Algirdo laikais buvo išgriauta.
Lūžų akmuo su dubeniu stovi, kadaise iškastos duobės, kurioje kūrenta ugnis, pakraštyje. Po akmeniu su dubeniu ryškėja akmenų konstrukcija (akmuo su dubeniu paremtas ant kitų stambokų išgrįstų akmenų, kurių dalis to paties akmens nuoskalos).
Koordinatės 616572, 6169072 (LKS)
25.851781, 55.642419 (WGS)