Jauniesiems ekoreindžeriams blogo oro nebūna!

Yra sakoma, kad blogo oro nebūna. Ir šiam posakiui galiu tik pritarti kartu su visa neformalaus vaikų švietimo programos „Jaunieji ekoreindžriai“ mokinių grupe. Mes, kartu su vadovu, Gražutės regioninio parko direktoriumi Osvaldu Visocku, žiemos paskutinį savaitgalį praleidome aktyviai keliaudami po Gražutės regioninį parką. Vienuolikos km žygio maršrutas „Briedžių takais“ viliojo savo pavadinimu ir žadėjo daug iššūkių!

Vasario 27 d. ankstyvą rytą, į kuprinės susidėję reikalingus daiktus, pasiėmę maršruto žemėlapius, iškeliavome į žygį. Keliaudami stabtelėjome prie Salako Švč. Mergelės Sopulingosios bažnyčios. Šventoriuje prisiminėme bažnyčios istoriją, jos pastatymo metus. Toliau keliavome pušynu, kuriame vasarą galime rasti uogų, o žiemą stebėti įvairių gyvūnų pėdsakus. Sniegu padengtame miške matėme stirnų, šernų ir kitų gyvūnų pėdsakus, veiklos požymius. Žygio vadovas padėjo juos pastebėti ir atskirti. Na, o briedžiai turbūt tą dieną praleido su savo šeimomis, nes mes jų pėdsakų deja, nepastebėjome.

Keliaudami sekėme maršruto rodykles ir oranžine spalva pažymėtus medžius. Priėję Ganiavos ežerą stabtelėjome. Šis ežeras yra apsuptas pelkynų, anot parko ekologo, čia pavasarį peri itin retos juodosios žuvėdros. Pasistiprinę sumuštiniais ir keletą minučių pailsėję keliavome prie paslaptingojo Mergežerio, kuriame, pasak padavimo, velnias nuskandino dailią kaimo mergelę. Apėję šį mistinį ežerą briedžių pramintu taku žengėme per pelkę. Patyrėme, kad pelkėje nėra taip pavojinga, kaip gali atrodyti joje nepabuvus. Pelkėje auga įdomių augalų, pavyzdžiui, gailių, kiminų, švylių ar siauralapių balžuvų, kurių kitose buveinėse nepamatysi.

Grįžę į Gražutės regioninio parko direkciją keletą valandų pailsėjome ir mokėmės ant laužo išsivirti turistinės košės. Po dūmais kvepiančios vakarienės dalyvavome „Gražutės viktorinoje“, kurios organizatoriai ir vedėjai buvo Lukas ir Sigita. Komisijos nariai vertino 3 komandų pasirodymus, kūrybingumą ir išmintingumą. Komandos šauniai sudalyvavo viktorinoje ir liko apdovanotos saldžiais prizais. Po viktorinos vyko karaokės vakaras. Nors po žygio buvome labai pavargę, tačiau grupėje tvyranti gera nuotaika neleido nuobodžiauti, po linksmų dainų žiūrėjome smagų filmą, o kupini dienos įspūdžių dar ilgai negalėjome užmigti.
Ačiū bendražygiams už ištvermę, puikią nuotaiką, ir už įsimintinas žygio akimirkas.