Palydint rugsėjį

Rugsėjis – mėnuo, su kuriuo prasideda ruduo, mokiniams nauji mokslo metai, o mums tai naujų žygių ir nuotykių ieškojimo metas. Paskutinį rugsėjo savaitgalį praleidome aktyviai. Surengėme žygį su dviračiais nuo Salako iki Vajasiškio. Kartu su mūsų vadovu Osvaldu vieną rugsėjo šeštadienį anksti ryte dviračiais iškeliavome į kelionę, kuri žadėjo daug nuotykių. Sustojus Salake prie Kartuvių kalno, vadovas mums papasakojo, apie šį objektą. Kadais čia buvo kariami žmonės, kurie kažkuo nusikalsdavo. Po pasakojimo keliavome toliau Nariūnų kaimo link. Pakelėje pamatėme iš akmenų pastatytą koplytėlę. Visi kartu ją apžiūrėję, keliavome toliau. Po kelių nuvažiuotų kilometrų nusprendėme pasistiprinti, aptarėme tolimesnį kelią. Pasistiprinę keliavome sudėtingu miško keliu, kuriuo važiuoti buvo sunkoka, aišku dėl smėlio esančio kelyje. Bet vis gi smagiai įveikę šį miško smėlingą kelią keliavome Paberžės kaimo link. Šalia kaimo pamatėme grikių laukus. Kai kuriems iš mūsų, tai buvo atradimas, nes niekada neteko matyti tokio grikių lauko, nes grikių laukus galime dažnai pamatyti tik Dzūkijos kraštuose. Linksmai nukeliavome iki Vajasiškio. Atvykę į malonios ir gražios aplinkos kaimą apsistojome šio kaimo buvusioje mokykloje. Pasiskirstę pareigomis nusprendėme padirbėti, vieni gamino vakarienę, o kiti kartu su Vajasiškio bendruomenės namų pirmininke Genute tvarkėme šio kaimelio bažnyčios šventorių. Juk gerų darbų niekada nebus per daug. Po darbų suskubome į mokyklos kiemą, kur laukė šilta ir skani vakarienė. Atėjus nakčiai mokykloje visi žiūrėjome įdomų filmą. Išaušus sekmadienio rytui, susikrovėme daiktus ir keliavome toliau į Trinkuškių ir Polivarko kaimus. Stabtelėjome prie Polivarko kaimo kapinių. Ten stebėjome salose ant medžių tupiančius kormoranus. Prisiminėme Antalieptės marių ir šiose apylinkėse gyvenusių sentikių istoriją. Pasižvalgę į Antalieptės marių, turbūt gražiausio vandens telkinio Lietuvoje, kraštovaizdį, skubėjome Kiemionių piliakalnio link. Čia pailsėję ir papietavę, aptarėme žygio įdomiausius matytus objektus ir akimirkas. Namo grįžome laimingi ir truputį išsekę. Dėkojame žygio vadovui Osvaldui už mūsų saugą žygio metu, aktyviems žygio dalyviams už smagias akimirkas keliones metu ir Vajasiškio bendruomenės namų pirmininkei Genutei už malonų bendravimą, priėmimą ir vaišes.