Paminėjome Baltų vienybės dieną

Data: 2017. 09. 26
Rugsėjo 22-oji kalendoriuje pažymėta kaip Baltų vienybės diena. Gamta taip pat sugalvojo papuošti Baltų vienybės dieną – rugsėjo 22 d. 18 val. ir 46 min. Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką.
„1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė. 2000 metais Lietuvos ir Latvijos seimai Saulės mūšio - rugsėjo 22 dieną paskelbė Baltų vienybės diena. Ši diena tapo gera proga lietuvių ir latvių draugystei, bei bendriems renginiams. Taip prasidėjo tradicija šią dieną paminėti uždegant laužus ant piliakalnių.“ – teigia Sartų ir Gražutės regioninių parkų kultūrologė Kristina Ivanovaitė.
Šiais metais sąšaukai buvo pasirinktas Verslavos piliakalnis. Jis, susiformavęs Sėlupio ir Šventosios santakoje, mena čia gyvenusią Baltų gentį – Sėlius. XIII a. lietuviškoji sėlos dalis su savo išskirtinumais buvo lietuvių genties asimiliuota. Dabar apie sėlių gyventą teritoriją mums liudija tik likę vietovardžiai Latvijoje ir Lietuvoje. Vienas iš tokių vietovardžių Sėlupis. Verslavos piliakalnio papėdėje įbuvo įsikūrusi gyvenvietė, 500 metrus į pietus yra išsidėstęs pilkapynas.
Susirinkusieji padedami Antalieptės folklorinio ansamblio giedojo Lietuvos himną ir kitas liaudiškas dainas, buvo susipažinta su „Baltų vienybės dienos“ atsiradimo istorija, tai pat bendrai apžvelgti istoriniai faktai apie baltų gentis, išskiriant tiesioginius protėvius sėlius.
Pasitinkant Valstybės atkūrimo šimtmetį vakaro kulminacija tapo simbolinis 100 dangaus žibintų paleidimas į dangų. Žibintų teikiama šviesa priminė, jog baltų telkimasis į didelius junginius, galop į valstybę – sudėtingo ir ilgo, kovomis žymimo proceso išdava, kurios rezultatas 1918 m. atkurta Lietuvos Valstybė. Galop, suliepsnojusios žibintų švieselės ir giedamos lietuviškos giesmės, tuo pačiu ir baltų vienybės simbolis.
Susirinkusieji padedami Antalieptės folklorinio ansamblio giedojo Lietuvos himną ir kitas liaudiškas dainas, buvo susipažinta su „Baltų vienybės dienos“ atsiradimo istorija, tai pat bendrai apžvelgti istoriniai faktai apie baltų gentis, išskiriant tiesioginius protėvius sėlius.
Pasitinkant Valstybės atkūrimo šimtmetį vakaro kulminacija tapo simbolinis 100 dangaus žibintų paleidimas į dangų. Žibintų teikiama šviesa priminė, jog baltų telkimasis į didelius junginius, galop į valstybę – sudėtingo ir ilgo, kovomis žymimo proceso išdava, kurios rezultatas 1918 m. atkurta Lietuvos Valstybė. Galop, suliepsnojusios žibintų švieselės ir giedamos lietuviškos giesmės, tuo pačiu ir baltų vienybės simbolis.