23 km naktinis pėsčiųjų žygis: „Vasaros saulėgrįža – atrieda, atidunda...II“
Data: 2021. 06. 23
Laikas: 21:00
Vieta: I. Pašilio gatvės pradžioje, Zarasuose: 640170, 6178206 (LKS); 55.71819, 26.231019 (WGS)
Vasaros saulėgrįža – tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas, opozicinė šventė žiemos saulėgrįžai. Pagrindinis šventės tikslas – užtikrinti augalų augimą bei klestėjimą, apsaugoti derlių.
Taigi, reikia švęsti! Ir darykime tai kartu 2021 06 23 (21:00 val.)
Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos organizuojamame naktiniame 23 km pėsčiųjų žygyje: „Vasaros saulėgrįža– atrieda, atidunda... II“.
Žygio dalyvio bilieto kaina: 3 €.
Žygis truks iki 7 val. (renkamės 20:45 val. I. Pašilio gatvės pradžioje, Zarasuose: 640170, 6178206 (LKS); 55.71819, 26.231019 (WGS).;
Žygio pradžia – 21:00 val., pabaiga apie 04:00 val.
Dalyvių registracija BŪTINA!
Dalyvių skaičius ribotas: 30-35 asmenys (bus tik 1 vadovas – vedlys, todėl turėsite laikytis vadovo tempo. Stojama BUS TIK TEN KUR PASAKYS VEDLYS).
Registruotis galite iki 2021 06 22 17:00 val.: kristina.ivanovaite@sartaigrazute.am.lt, arba tel.: +370 678 65085.
PRAŠOME LAIKYTIS MŪSŲ TAISYKLIŲ, nes MES JUMS...
...PAŽADAME, jog laikas tikrai neprailgs. GARANTUOJAME, jog žygio metu galėsite... Paliesti! Pajausti! Užuosti! Galbūt... paragauti! Neskubėkite ir žygyje išgirsite milijonus lietuviško miško garsų, o atokvėpio akimirkos metu patirsite, kas dar nepatirta – šviesotamsos magiją. Neabejojame, jog naktinio žygio metu, Jūs atrasite save ir kitus, tapsite magiškų gamtos procesų dalimi!
TAIGI...
Susitinkame 20:45 val. I. Pašilio gatvės pradžioje, Zarasuose. Iš čia keliausime:
1) Gražutės kraštovaizdžio draustiniu ir Gražutės mišku;
Labai įdomu, jog čia esama tam tikros minėtųjų pavadinimų atsiradimo chronologijos. Pirmiausiai, ji neatsiejama nuo žirgelių (labai neįprastos sandaros sparnuotų vabzdžių, mūsų dažnai apibendrintai vadinamų tiesiog laumžirgiais. Iki šiol aptikta 60 jų rūšių, dalis jų yra labai retos, o kitos sutinkamos atsitiktinai ir žinomos vos iš vieno – kito egzemplioriaus. Tiesa, žirgelius matome ir stebim visada, nes tai – pakankamai dideli, spalvingi, ilgais žvilgančiais sparnais vabzdžiai, skraidantys dieną ar vakare, mėgstantys atviras saulėtas vietas, kuriose ir mes mielai lankomės). Mūsų atveju žirgelių šeimos – Gražučių: Blizgančiosios, Grakščiosios ir Raudonuodegės Gražutės. Šių žirgelių garbei pavadintas didžiausias Gražutės regioninio parko miško masyvas. Jo pagrindu 1960 m. buvo įkurtas Gražutės landšaftinis draustinis, o 1992 m. rugsėjo 24 d. išplėtus draustinio teritoriją daugybę kartų įkurtas Gražutės regioninis parkas. Jie nustatė, jog pilkapynas mena vėlyvąjį geležies amžių ir sėlių genties laidojimo tradicijas.
2) Keliausime toliau ir aplankysime Gulbinės liepas.Tai saugomas gamtos paveldo objektas. Gulbinės liepos dar kitaip žinomos, kais Mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.). Jų kamienų skersmenys – 0,80 m, 0,85 m ir 0,90 m, apimtys – 2,60 m, 2,70 m ir 2,70 m, aukštis ~ 25 m, lajos aukštis 25 m, plotis 16 x 19 m . Trys liemenys išaugę iš vieno kelmo.
Trikamienės liepos senovėje buvo garbinamos, tikėta, kad jos turi antgamtinių gydomųjų savybių. Senovėje buvo tikima, jog Gulbinės liepos yra likimo deivės Laimos ir meilės deivės Mildos buveinė. Vėlesniais laikais buvo manoma, jog liepose gyvena moterų vėlės.
3) Taip pat keliaudami aplankysime Bielkaučiznos piliakalnį. Šis datuojamas I tūkst. pradžiai. Piliakalnio šlaitai statūs iki 15 m aukščio, šiaurės – rytuose nuolaidesni ir žemesni. Viršūnės aikštelė ovalo pavidalo, iškiliu viduriu. Piliakalnis 30 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi, 20 m pločio. Bielkaučiznos piliakalnis turi gynybinius įtvirtinimus. Tai grioviai ir pylimai įrengti šlaituose, žemiau aikštelės krašto. Vienas pylimas 130 m ilgio ir 1,6 m aukščio beveik žiedu juosiantis piliakalnio šlaitą. Kitas, esantis žemiau piliakalnio aukštumos yra 15 m, pločio ir 1,2 m aukščio. Taip pat esama ir gynybinio pylimo, kurio gylis 0,6 m . Bielkaučiznos piliakalnio aikštelėje, šlaite ir papėdėje yra kultūrinio sluoksnio liekanų, atrastų 1973, 1975 ir 1985 m. archeologinių žvalgymų metu. 1978 m. nustatyta, o 1994 m. pakoreguota piliakalnio teritorija ir apsaugos zona. Ji sudaro 1,8 ha plotą.
Visą kitą dėmesį žygio metu prašysime sutelkti į mišką ir jo grožį bei paparčio paieškas.
Visgi, nepamirškite, jog miškas didžiulis – 4700 ha. Įsivaizduokite pietvakariuose Gražutės miškas siekia net Antalieptės marių uodegėlę – Degučių pažintinio tako žemapelkę, nutolusią nuo Zarasų 20 km. Gražutės miške yra 29 ežerai; didesni: Ažukalnis, Baltys, Babrinėlis, Babrinis, Gražutės, Ilžikis, Kuojinis, Šiurpelis, Šiurpys, Tetervinis, Zalvas. Miško paviršius kalvotas. Yra nedidelių aukštapelkių. Gausiai Gražutės miške esama pušynų yra 81 %, beržynų 12 %, eglynų 7 %. Apie 173 ha medynų priskirta genetiniams draustiniams. Medžiojamųjų gyvūnų nedaug. Yra retųjų saugomų paukščių: tetervinų, žuvininkų, erelių rėksnių. Per II pasaulinį karą Gražutės miške veikė sovietinių partizanų Kęstučio būrys. Sovietų okupacijos metais miške retkarčiais apsistodavo Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinės būrys (vadas M. Medinis, slapyvardis Pypkė).
Tam, kad žygis būtų malonesnis, rekomenduojame avėti avalinę ir dėvėti drabužius tinkamus oro sąlygoms. Tėveliai, kurie nori kartu su mažaisiais leistis į naktinį žygį, turėtų atsižvelgti į tai, jog vaikams iki 10 m. šis maršrutas yra per sudėtingas.
Maistas ir gėrimai naktipiečiams prie Ilžikio ežero pagal poreikius. Tačiau, jei ketinate pasistiprinti „iš peties“, prašome nenaudoti vienkartinių indų.
Iki pasimatymo!
Taigi, reikia švęsti! Ir darykime tai kartu 2021 06 23 (21:00 val.)
Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos organizuojamame naktiniame 23 km pėsčiųjų žygyje: „Vasaros saulėgrįža– atrieda, atidunda... II“.
Žygio dalyvio bilieto kaina: 3 €.
Žygis truks iki 7 val. (renkamės 20:45 val. I. Pašilio gatvės pradžioje, Zarasuose: 640170, 6178206 (LKS); 55.71819, 26.231019 (WGS).;
Žygio pradžia – 21:00 val., pabaiga apie 04:00 val.
Dalyvių registracija BŪTINA!
Dalyvių skaičius ribotas: 30-35 asmenys (bus tik 1 vadovas – vedlys, todėl turėsite laikytis vadovo tempo. Stojama BUS TIK TEN KUR PASAKYS VEDLYS).
Registruotis galite iki 2021 06 22 17:00 val.: kristina.ivanovaite@sartaigrazute.am.lt, arba tel.: +370 678 65085.
PRAŠOME LAIKYTIS MŪSŲ TAISYKLIŲ, nes MES JUMS...
...PAŽADAME, jog laikas tikrai neprailgs. GARANTUOJAME, jog žygio metu galėsite... Paliesti! Pajausti! Užuosti! Galbūt... paragauti! Neskubėkite ir žygyje išgirsite milijonus lietuviško miško garsų, o atokvėpio akimirkos metu patirsite, kas dar nepatirta – šviesotamsos magiją. Neabejojame, jog naktinio žygio metu, Jūs atrasite save ir kitus, tapsite magiškų gamtos procesų dalimi!
TAIGI...
Susitinkame 20:45 val. I. Pašilio gatvės pradžioje, Zarasuose. Iš čia keliausime:
1) Gražutės kraštovaizdžio draustiniu ir Gražutės mišku;
Labai įdomu, jog čia esama tam tikros minėtųjų pavadinimų atsiradimo chronologijos. Pirmiausiai, ji neatsiejama nuo žirgelių (labai neįprastos sandaros sparnuotų vabzdžių, mūsų dažnai apibendrintai vadinamų tiesiog laumžirgiais. Iki šiol aptikta 60 jų rūšių, dalis jų yra labai retos, o kitos sutinkamos atsitiktinai ir žinomos vos iš vieno – kito egzemplioriaus. Tiesa, žirgelius matome ir stebim visada, nes tai – pakankamai dideli, spalvingi, ilgais žvilgančiais sparnais vabzdžiai, skraidantys dieną ar vakare, mėgstantys atviras saulėtas vietas, kuriose ir mes mielai lankomės). Mūsų atveju žirgelių šeimos – Gražučių: Blizgančiosios, Grakščiosios ir Raudonuodegės Gražutės. Šių žirgelių garbei pavadintas didžiausias Gražutės regioninio parko miško masyvas. Jo pagrindu 1960 m. buvo įkurtas Gražutės landšaftinis draustinis, o 1992 m. rugsėjo 24 d. išplėtus draustinio teritoriją daugybę kartų įkurtas Gražutės regioninis parkas. Jie nustatė, jog pilkapynas mena vėlyvąjį geležies amžių ir sėlių genties laidojimo tradicijas.
2) Keliausime toliau ir aplankysime Gulbinės liepas.Tai saugomas gamtos paveldo objektas. Gulbinės liepos dar kitaip žinomos, kais Mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.). Jų kamienų skersmenys – 0,80 m, 0,85 m ir 0,90 m, apimtys – 2,60 m, 2,70 m ir 2,70 m, aukštis ~ 25 m, lajos aukštis 25 m, plotis 16 x 19 m . Trys liemenys išaugę iš vieno kelmo.
Trikamienės liepos senovėje buvo garbinamos, tikėta, kad jos turi antgamtinių gydomųjų savybių. Senovėje buvo tikima, jog Gulbinės liepos yra likimo deivės Laimos ir meilės deivės Mildos buveinė. Vėlesniais laikais buvo manoma, jog liepose gyvena moterų vėlės.
3) Taip pat keliaudami aplankysime Bielkaučiznos piliakalnį. Šis datuojamas I tūkst. pradžiai. Piliakalnio šlaitai statūs iki 15 m aukščio, šiaurės – rytuose nuolaidesni ir žemesni. Viršūnės aikštelė ovalo pavidalo, iškiliu viduriu. Piliakalnis 30 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi, 20 m pločio. Bielkaučiznos piliakalnis turi gynybinius įtvirtinimus. Tai grioviai ir pylimai įrengti šlaituose, žemiau aikštelės krašto. Vienas pylimas 130 m ilgio ir 1,6 m aukščio beveik žiedu juosiantis piliakalnio šlaitą. Kitas, esantis žemiau piliakalnio aukštumos yra 15 m, pločio ir 1,2 m aukščio. Taip pat esama ir gynybinio pylimo, kurio gylis 0,6 m . Bielkaučiznos piliakalnio aikštelėje, šlaite ir papėdėje yra kultūrinio sluoksnio liekanų, atrastų 1973, 1975 ir 1985 m. archeologinių žvalgymų metu. 1978 m. nustatyta, o 1994 m. pakoreguota piliakalnio teritorija ir apsaugos zona. Ji sudaro 1,8 ha plotą.
Visą kitą dėmesį žygio metu prašysime sutelkti į mišką ir jo grožį bei paparčio paieškas.
Visgi, nepamirškite, jog miškas didžiulis – 4700 ha. Įsivaizduokite pietvakariuose Gražutės miškas siekia net Antalieptės marių uodegėlę – Degučių pažintinio tako žemapelkę, nutolusią nuo Zarasų 20 km. Gražutės miške yra 29 ežerai; didesni: Ažukalnis, Baltys, Babrinėlis, Babrinis, Gražutės, Ilžikis, Kuojinis, Šiurpelis, Šiurpys, Tetervinis, Zalvas. Miško paviršius kalvotas. Yra nedidelių aukštapelkių. Gausiai Gražutės miške esama pušynų yra 81 %, beržynų 12 %, eglynų 7 %. Apie 173 ha medynų priskirta genetiniams draustiniams. Medžiojamųjų gyvūnų nedaug. Yra retųjų saugomų paukščių: tetervinų, žuvininkų, erelių rėksnių. Per II pasaulinį karą Gražutės miške veikė sovietinių partizanų Kęstučio būrys. Sovietų okupacijos metais miške retkarčiais apsistodavo Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinės būrys (vadas M. Medinis, slapyvardis Pypkė).
Tam, kad žygis būtų malonesnis, rekomenduojame avėti avalinę ir dėvėti drabužius tinkamus oro sąlygoms. Tėveliai, kurie nori kartu su mažaisiais leistis į naktinį žygį, turėtų atsižvelgti į tai, jog vaikams iki 10 m. šis maršrutas yra per sudėtingas.
Maistas ir gėrimai naktipiečiams prie Ilžikio ežero pagal poreikius. Tačiau, jei ketinate pasistiprinti „iš peties“, prašome nenaudoti vienkartinių indų.
Iki pasimatymo!