Top5 lankytini objektai Gražutės regioniniame parke

TOP 5 lankytini objektai Gražutės regioniniame parke

Ką rekomenduojame aplankyti Gražutės regioniniame parke:

Pirmiausia kelionę reiktų pradėti nuo Gražutės regioninio parko lankytojų centro, kur atrasite slypinčias paslaptis, gamtos ir kultūros paveldo istorijas, unikalius eksponatus ir netikėtas patirtis.

Daugiau informacijos bei darbo laikas:

Lankytojų centras – Gražutės regioninis parkas

Siūlomi objektai:

1) Samanių piliakalnis

Degučių pažintinis takas skirtas Degučių kraštovaizdžio draustinio vertybėms pristatyti. Apsilankę take susipažinsite su šimtamečio pušyno augalija ir gyvūnija, pamatysite paslaptingąjį akivarą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas pelkių orchidėjas, užkopsite į vaizdingą Degučių piliakalnį. Takas paženklintas rodyklėmis ir mėlynos spalvos ženklais.

Dauguma lankytojų nustemba dėl gamtos kvapų įvairovės. Saulėtą dieną take galite kvėpuoti švariu pušyno oru ar apkvaisti nuo stipraus pelkinių gailių kvapo, o po lietaus pajusite gardų grybų ir šlapių samanų kvapą.

Degučių pažintinis takas skirtas pėstiesiems, tačiau galima važiuoti ir kalnų dviračiais, vedžioti šunis su pavadėliu, o sniegingą žiemą keliauti slidėmis. Automobilius galima pasistatyti tako pradžioje stovyklavietėje. Take yra įrengta 14 stotelių, kurią kiekvieną žymi informacinis stendas.

2) Aukščiausia akmeninė bažnyčia

3) Salako pažintinio tako apžvalgos bokštelis

Leiskitės į 5 km ilgio kelionę, kurioje susipina gamtos grožis, istorija ir kultūra. Salako pažintinis takas veda per Luodžio ežero pakrantę, kviesdamas pasigrožėti panorama iš apžvalgos bokštelio ir pažinti aliuvinio miško ekosistemą.

Maršrutas atskleis ir Salako istorijos paslaptis – nuo totorių kapinių iki įspūdingos akmeninės bažnyčios. O ar žinojote, kad Salako ozas – ne prekybos centras, o paskutinio ledynmečio palikimas?

Paukščių apžvalgos bokštelis leidžia lankytojams patogiai stebėti paukščius iš aukštesnės vietos, užtikrinant gerą matomumą ir šiek tiek didesnį atstumą nuo paukščių, taip išvengiant jų trikdymo. Tai ideali vieta gamtos ir paukščių stebėjimui, taip pat yra puikus sustojimas tiems, kurie nori sužinoti daugiau apie vietinę fauną.

4) Šventosios aukštupio pažintinės trasos pontoninė perkėla

Šventosios aukštupio pažintinėje trasoje ne tik atrasite, bet ir pažinsite Antalieptės marių hidrografinį draustinį bei jo gamtines ir kultūrines vertybes.

Keliaujant pažintine trasa Jus lydės rodyklės – mitologiniai laiveliai.
Ėjimą ar važiavimą dviračiu trasoje paįvairins 7 informaciniai stendai su senovę menančiomis fotografijomis. Jie Jums padės pažinti Šventosios aukštupio gamtinį ir kultūrinį paveldą, pažers įdomių faktų apie Antalieptės HE ir marių atsiradimo istoriją, atskleis marių salų ir biologinės įvairovės paslaptis, papasakos apie „dingusius ežerus“, senųjų kaimų likimą. 10,5 km trasoje paženklinti medžių kamienai padės lengviau orientuotis.
Trasos pradžioje esančioje apžvalgos platformoje galėsite pasigrožėti marių kraštovaizdžiu. Be to, iš įvairaus dydžio lauko riedulių ekspozicijos ir informacinio stendo sužinosite apie 1957-1959 m. užlietus 26 ežerus skirtingų laikotarpių tėkmėje besikeitusiais pavadinimais.
Šiek tiek susipažinę su naujausiųjų laikų palikimu – Antalieptės mariomis, už 1,5 km įžengsite į žalvario ir vėlyvojo geležies amžiaus artefaktų – I tūkst. pr. Kr. Galminių piliakalnio ir IX-XII a. Galminių pilkapynų – buveinę. Į šią, įsiterpusios XIX a. kryždirbystės tradicijas menančios senosios Galminių – „Laimingosios kapinės“. Galminių kultūros paveldo komplekse rasite ir atokvėpio vietelę, kurioje dar kartą galėsite pasimėgauti Antalieptės marių kraštovaizdžių.
Pailsėję ir užliūliuoti pušų lopšinių kelionę tęsite… Išduosime jaudinančią paslaptį – už 3 km, Blėkiškių kaime, Jūsų lauks atrakcija – savarankiškas persikėlimas pontonine perkėla per siauriausią Antalieptės marių vietą. Taip pasieksite Daneikius ir atrasite dar vieną senąjį kaimą, kupiną biologinės įvairovės.
Keliaudami grožėkitės tyra lietuviška gamta!

Tako pradžios koordinatės: 624491, 6167905 (LKS); 55.629977, 25.976974 (WGS).

5) Lūžų akmuo su dubeniu

Kviečiame Jus keliauti unikaliu maršrutu Lietuvoje – Šventatakiu per sėlių žemę. Tai 11 km maršrutas, supažindinantis su mūsų prigimtinės kultūros šventvietėmis, kuriose kažkada buvo švenčiama, aukojama, gydomasi ir laidojama.

Maršrutas driekiasi įspūdingu Šavašos slėniu, žvėrių pramintais miško takeliais, lauko keliukais. Kai kur kelią pastoja virtuoliai ar po smarkaus lietaus daubose atsiradusios balos. Tad keliaujant šiuo maršrutu rekomenduojame pasirūpinti žygiavimui gamtoje skirta avalyne. O gal nuspręsite priešingai – išdrįsite šventatakiu keliauti basomis?

Kelionę siūlome pradėti Antalieptėje, kurioje jau 300 metų skaičiuoja basųjų karmelitų vienuolynas. Persikėlę kabančiu tiltu per Šventąją, sekite rodykles, kurios nukreips jus Šventosios versmės link.

Keliaudami maršrutu, nusiprausime veidą gaiviu, sako, gydomųjų galių turinčiu Šventosios versmės vandeniu, aplankysime mitologinį akmenį su jame įspausta pėda (gal Laumės, o gal ir Velnio, keliavusių tarp pasaulių), užkopsime į Lūžų piliakalnį.

Kirtus Šavašos upę, Šventatakis veda Šavašos pažintiniu taku, kuriame rasime senovės lietuvių šventvietę ir čia išlikusį Lūžų akmenį su dubeniu. Žygio kulminacija taps Jakštų šventakalnių su išskirtiniais vardais – Dievaičiuko ir Dievaitytės aplankymas. Grįždami keliuku atgal į maršruto pradžią, nulenksime galvas Lūžų pilkapyne palaidotiems protėviams.