Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai, vad. Partizanų kalva

Salako valsčiuje ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupaciniam režimui prasidėjo dar 1944 m. rugpjūčio mėn.
Salako valsčiuje partizanai veikė iki 1951 m., o paskutinis kuopos partizanas Jurgis Rūkas žuvo 1951 m. birželio 18 d. miške tarp Jurgiškių malūno ir Tarlokiškės kaimo.
1991 m. birželio 30 d. kunigo Alfredo Kanišausko ir vietos gyventojų rūpesčiu Partizanų kalvoje pastatytas nerūdijančio plieno trivamzdis 7 m. kryžius čia užkastų 1946 m. sausio 15 d. Želmeniškės kaime žuvusių partizanų ir kitų atminimui. Prie kryžiaus pritvirtinta metalinė lentelė ,,Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Tais pačias 1991 m. Alfredo Kanišausko dėka kalnelis, 0,07 ha teritorija aptverta ir pavadinta ,,Partizanų kalva“.
Po 1991 m. žuvusiųjų partizanų artimieji ėmė statyti paminklus.
Partizanų kalvoje yra palaidoti 31 identifikuoto partizano palaikai. 31 partizano vardas ir pavardė, gimimo ir mirties metai iškalti juodo granito paminkle prieš įėjimą į kalvos aikštelę. Manoma, kad šioje kalvoje ir netoli jos esančiame ežere „palaidota“ apie 200 lavonų.
2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC) pastatė informacinį stendą prie Partizanų kalvos. Jame yra taškiniai QR kodai, kuriuos nuskaičius mobiliaisiais telefonais su kamera, galima prisijungti prie LGGRTC interneto svetainės puslapio ir pasiskaityti išsamesnę informaciją apie lankomą objektą.
Koordinatės: 633743, 6163569 (LKS)
55.588601, 26.121692 (WGS)