Salako miestelio senosios žydų kapinės
Kapinėse, kurios apaugusios mišku (palei vakarinį ir pietinį teritorijos pakraštį), krūmais, vyrauja granitiniai, nors esama ir kelių betoninių paminklų.
Kapinėse daug nuvirtusių ir susmegusių antkapinių paminklų, jų fragmentų. Viso suskaičiuojama 570. Juose hebrajų kalba iškalti užrašai: vardai, tėvų vardai, mirimo data pagal žydų kalendorių. Paminklo apačioje hebrajų kalba iškalamas užrašo (T’nišmato bicror hakaim – „Jo siela tebūna įrišta į gyvybės (t.y. amžinybės) ryšulėlį“) 5 raidžių trumpinys.
Salako mstl. žydų senųjų kapinių teritorijoje yra nedidelių įdubimų, griovių. Išorėje kapinės apjuostos grioviu, už kurio yra pylimas.
Kapinėse išlikę akmens mūro tvoros likučiai.
Senosios žydų kapinės pratęsia istorinių struktūrų, erdvių formavimo tradicijas. Žydų laidojimo paprotys reikalavo, kad kapinės būtų ant kalno arba jo nuolydyje, taip, kad nuo gyvenvietės jas skirtų upė ar ežeras, ir ne mažiau kaip 50 alkūnių (25 m) nuo artimiausio namo.
Salako mstl. žydų senosiose kapinėse antkapiai ir kapai orientuoti Jeruzalės kryptimi (Lietuvoje tai rytų, pietų ir pietryčių kryptys). Antkapinis simbolis – Dovydo žvaigždė. Tai maginis simbolis. Taip pat antkapiuose vaizduojama minora – dažniausiai septinšakė, bet esama ir penkiašakių bei šešiašakių. XIX-XX a. paminkluose minoros arba šabo motyvai žymi moters kapą. Tai simboliškai nurodo moters ryšį su šabo apeigomis.
Salako mstl. žydų kapinėse laidojant ant kapo buvo statomas paminklas – maceiva. Salako mstl. žydų kapinėse didžiąją dalį paminklų sudaro arkos pavidalo paminklai. Tokių paminklų viršuje iškaltos dvi hebrajiškos raidės (P ir N) – „po nikbar“ (hebrajiškai – „čia palaidotas“) santrumpa.
Šiuo metu kapinės yra neveikiančios. Jose paskutinį kartą laidota 1941 m., nes tų metų rugpjūčio 9 d. Sungardų ir Paežerės kaime bei rugpjūčio 26 d. Krakynės miške buvo iššaudyti Salako mstl. žydai.
Koordinatės: 635768, 6163532 (LKS)
26.153771, 55.587707 (WGS)