Gamta
Gražutės regioninis parkas priskiriamas miškingų ežeringų regioninių parkų grupei. Čia suskaičiuojama per 70 vandens telkinių, užimančių 5700 ha (Antalieptės marios, Luodis, Samavas, Dūkštas, Šventas ir kt.). Parke saugomas miškingas ir ežeringas Šventosios aukštupio ežeryno kraštovaizdis. 16 km tęsiasi Antalieptės marios (užtvindžiusios 26 ežerus, kurie susiliejo Šventosios vandeniu užpildytame duburyje) su daugybe salų, pusiasalių ir įlankų. Gražutės giria ir kiti miškų masyvai užima apie 55 proc. teritorijos, apie penktadalį parko teritorijos sudaro vandens telkiniai ir nedidelės pelkės.
Įspūdingas Tumiškių moreninis kalvynas, čia gausu stambių lėkštų 20–40 m aukščio kalvų. Daug vaizdingų ežerų – Luodžio, Samavo, Asavo, Šiurpio, Veprio, Ligajos, Ažukalnio, Zalvo ir kt.
Šiame parke yra Šventosios, didžiausios Lietuvos upės, ištakos. Hidrografiniu požiūriu pažymėtini tokie unikumai kaip benuotakiniai Švento ir Šiurpio ežerai, sudėtingiausią konfigūraciją visoje Lietuvoje turintis vandens telkinys – Antalieptės marios su gražiu salynu ir unikaliu pusiasalių raizgynu, didelis Luodžio ežeras su jame esančiomis dviem nerijomis-ragais, ypatingu nuolydžiu pasižymintis Šavašos upelis. Švento ežeras, kuriame pastebimi didžiausi vandens horizonto svyravimai, yra savotiškas hidroklimatinis barometras. Didžiausią plotą užima Gražutės giria, senovėje buvęs stambus miško masyvas. Buveinių įvairove išsiskiria Smalvo ir Smalvykščio ežerai su didžiausiu Zarasų rajono pelkiniu kompleksu. Dėl didelės buveinių įvairovės parke gausu saugomų rūšių.
Augalija
Gražutės regioniniame parke identifikuotos 880 augalų ir 412 kerpių bei grybų rūšių.
Kerpės ir grybai. Gražutės regioniniame parke augančios kerpės ir grybai vis dar nepakankamai ištirti. Nustatytos 136 kerpių rūšys. Iš jų žalsvoji kežytė (Cetrelia olivetorum), gulsčioji meškapėdė (Peltigera horizontalis), plačioji platužė (Lobaria pulmonaria) ir miltuotoji brylytė (Sclerophora farinacea) įrašytos į Raudonąją knygą. Viena rūšis ‒ norveginė lekanora (Lecanora norvegica) buvo rasta pirmą kartą Lietuvoje.
Gražutės regioniniame parke taip pat aptiktos 276 grybų rūšys. Rasti 6 Raudonosios knygos atstovai: kartusis baravykas (Caloboletus radicans), bohemiškasis aukšliavarpis (Verpa bohemica), kurapkinis storplutis (Xylobolus frustulatus) ir kt.
Gražutės RP foto: aukštosios gegūnės (Dactylorhiza fuchsii)
Samanūnai. Menkai parke ištirta augalų grupė. Tik keliose vietose rastos 120 rūšių. Aptikti 5 Raudonosios knygos atstovai: Vulfo kiminas (Sphagnum wulfianum), žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus), pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella) ir kt.
Pataisūnai. Aptiktos 6 pataisų rūšys, iš kurių 1 įtraukta į nacionalinę Raudonąją knygą – tai tik vienoje vietoje aptiktas – patvankinis pataisiukas (Lycopodiella inundata).
Asiūklūnai. Rastos 7 plačiai paplitusios rūšys (balinis, miškinis ir kt.), iš kurių rečiausias margasis asiūklis.
Šertvūnai. Sąraše 14 rūšių. Kai kurios iš jų apyretės: vienlapė driežlielė (Ophioglossum vulgatum), paprastasis varpenis (Botrychium lunaria), plaukuotasis pelkiapapartis (Phegopteris connectilis), o 2 rūšys įtrauktos į nacionalinę Raudonąją knygą – šakotasis (Botrychium matricariifolium) ir daugiaskiltis (Botrychium multifidum) varpeniai.
Pušūnai. Parke auga 9 rūšių spygliuočiai medžiai. Minėtini introducentai baltoji eglė (Picea canadensis), Bankso pušis (Pinus banksiana), kazokinis kadagys (Juniperus sabina).
Magnolijūnai. Rastos 724 rūšys. 40 rūšių įrašyta į Raudonąją knygą. Parke auga ypatingai retos rūšys tokios kaip pražangiažiedė plunksnalapė (Myriophyllum alterniflorum), pelkinis vikšris (Juncus stygius), raiboji gegunė (Dactylorhiza cruenta). Gan būdinga parkui vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens). Tai turbūt plačiausiai parke paplitusi saugoma rūšis. Kitos minėtinos saugomos rūšys: laplandinis karklas (Salix lapponum), plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatus), pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus), daugiametis patvenis (Swertia perennis), plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus) ir kt. Teritorijoje rastos 6 rūšys įrašytos į ES Buveinių direktyvos II priedą.
Gyvūnija
Vabzdžiai. Parke atlikti epizodiniai vabzdžių tyrimai, kurių metu aptikta 740 vabzdžių rūšių, iš kurių 221 vabalų, 432 drugių, o 23 rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Ežeringas kraštas sudaro geras sąlygas įvairioms laumžirgių rūšims. Todėl neatsitiktinai parke rastos tokios retos rūšys, kaip mažoji nehalenija (Nehalennia speciosa), žaliasis laumžirgis (Aeshna viridis), geltonžiedis kordulegastras (Cordulegaster boltoni) ir kt. Parko miškai suteikia prieglobstį retoms vabalų rūšims: didžiajam skydvabaliui (Peltis grossa), Šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri), pjūklaūsiui kelmagraužiui (Prionus coriarius) ir kt. Mozaikiškame kraštovaizdyje sutinkami saugomi drugiai ‒ machaonas (Papilio machaon) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar). Daug rečiau aptinkami drugiai ‒ baltajuostis melsvys (Aricia eumedon), rudakis satyriukas (Coenonympha hero), spalvotasis pelkiasprindis (Chariaspilates formosaria) ir kt. Iš parke aptiktų vabzdžių rūšių 11 saugomos Europos sąjungos Buveinių direktyvos.
Žuvys ir nėgės. Aptiktos 26 žuvų ir 1 nėgių rūšis. Iš jų tik mažoji nėgė (Lampetra planeri), paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia) ir vijūnas (Misgurnus fossilis) saugomi ES Buveinių direktyvos. Pastaroji rūšis dar įtraukta į Raudonąją knygą. Parko vandens telkiniuose įprasti ešeriai, karšiai, lydekos, kuojos ir kitos žuvys. Rečiau pasitaiko šamų, upėtakių, vėgėlių.
Varliagyviai ir ropliai. Rasta 11 varliagyvių ir 6 roplių rūšys. Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus), raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina), žalioji rupūžė (Bufo viridis), nendrinė rupūžė (Bufo calamita) ir balinis vėžlys (Emys orbicularis) yra įrašyti į Raudonąją knygą. Pastarasis parke nebeaptinkamas beveik trejetą dešimtmečių. 10 rūšių saugomos pagal ES Buveinių direktyvą. Kai kurios iš jų (smailiasnukė varlė, mažoji kūdrinė varlė, vikrusis driežas ir kt.) nėra retos parko teritorijoje.
Paukščiai. Paukščių rūšinė sudėtis Gražutės regioniniame parke yra ištirta geriausiai. Nuo 1994 m. rastos 205 rūšys, iš kurių 51 įrašyta į Raudonąją knygą, o 54 – į ES Paukščių direktyvos I priedą. Parko ežerai – viena svarbiausių juodakaklio naro (Gavia arctica) perimviečių šalyje. Parko teritorijoje veisiasi ir kitos retos paukščių rūšys: tetervinas (Lyrurus tetrix), didysis baublys (Botaurus stellaris), juodasis peslys (Milvus migrans), jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), mažasis erelis rėksnys (Clanga pomarina), žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum), tripirštis genys (Picoides tridactylus) ir kt. Migracijų ir klajonių metu galima sutikti nuodėgulę (Melanitta fusca), rudakaklį narą (Gavia stellata), vidutinį dančiasnapį (Mergus serator), raudonkojį sakalą (Falco vespertinus) ir daugelį kitų rūšių. Žiemą, jei pasiseks, prie neužšąlančių Šavašos ir Šventosios atkarpų galima pamatyti vandeninį strazdą (Cinclus cinclus).
Žinduoliai. Parko žinduolių sąraše – 46 rūšys. 7 rūšys – Raudonosios knygos atstovai ir 17 – ES Buveinių direktyvos. Retas, bet teritorijai būdingas baltasis kiškis (Lepus timidus), ūdra (Lutra lutra) – taip pat būdinga parko gyventoja. Labai retai į Gražutės miškus užklysta vilkas (Canis lupus). Po ilgokos pertraukos vėl reguliariai sutinkama lūšis (Lynx lynx) ar jos veiklos požymiai. Rasta 13 šikšnosparnių rūšių, kurios visos saugomos ES Buveinių direktyvos.
K. Čepėno nuotrauka: mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina)
