Žuvų bendrijos struktūros kaita Luodžio ežere

Jau šį šeštadienį Gražutės regioniniame parke šurmuliuos Žvejų ir žvejyčių šventė, sujungsianti Salaką ir Dreverną „Nuo marių iki marių: nuo jūrų muziejaus iki jūrų muziejaus“ dalyviai. Šia proga maga sužinoti, kas gi šeštajame pagal dydį Lietuvos ir didžiausiame Gražutės regioniniame parke ežere Luodyje gyvena, kokie procesai vyksta jo gelmėse. Deja, naujų tyrimų nėra, galime remtis tik istoriniais faktais, kažkada atliktais tyrimais. Vis dėl to, ichtiologiniai tyrimai atlikti mums gali būti aktualūs ir šiandien, nes pokyčiai ekosistemose nevyksta staigiai. Tam, kad jie būtų užfiksuoti, reikia ilgalaikių ir reguliarių tyrimų.

Seliavinis ežeras

Luodis – vienas žuvingiausių Lietuvos ežerų. Iki 1998 m. ežere vyko verslinė žvejyba, tada buvo sugaunama neįtikėtinai daug žuvų. 1974 m. sužvejota net 18549 kg karšių (tai – oficialiais duomenimis, iš tiesų buvo sugauta net 23 tonos!). 1976 m. toje pačioje ežero vietoje vėl sugautas rekordinis karšių kiekis – 16220 kg.

1997 m. Vilniaus Universiteto zoologų vykdytų mokslinių tyrimų Luodžio ežere metu sužvejota 8 rūšių žuvų, nors ankstesnių tyrimų metu 1995 metais buvo sugauta net 12 rūšių (papildomai dar aukšlės, sidabriniai karosai, sterkai ir unguriai). Luodžio ežeras priskiriamas seliavinių kategorijai, nors jame seliavų ir nedaug, jos smulkios.

2006–2009 m. dr. V. Kesmino vadovaujamų mokslininkų grupės atliktų tyrimų duomenimis vyraujančios rūšys Luodžio ežere buvo kuojos, ešeriai ir karšiai. Seliavų, palyginti su ankstesniais, tais metais gerokai padaugėjo, tačiau jų populiacija tebebuvo negausi, jos buvo nedidelės.

2011 metais atliktų tyrimų metu selektyviais tinklais Luodžio ežere buvo sugautos devynių rūšių žuvys, o stambiaakiais, skirtais gaudyti tik stambias žuvis – keturių: ešerys, karšis, kuoja, lynas.

Apibendrinant gautus duomenis, galima padaryti šias išvadą, kad Luodžio ežeras ir šiandien tebėra vienas žuvingiausių ežerų Lietuvoje. Žuvų bendrijos branduolį ežere sudaro 4 rūšių žuvys (ešeriai, kuojos, plakiai ir karšiai). Tyrimų laikotarpiu šioje žuvų bendrijoje įvyko svarbių pokyčių: sumažėjo rūšinė įvairovė, pasikeitė vyraujančių rūšių gausumas ir biomasė, išaugo plakių populiacija. Tikėtina, kad ežere sunyko seliavų ir sterkų ištekliai, sumažėjo kuojų, tačiau išaugo ešerių biomasė ir vidutinis jų dydis.

Tyrimų metu apskaičiuota bendra Luodžio ežero verslinio dydžio žuvų galima kasmetinė produkcija yra 17 kg/ha – tai daug daugiau nei intensyvios verslinės žvejybos metu 1954 – 1991 m.

Sulėtėjo žuvų augimas

1997–2011 m. laikotarpiu pasikeitė svarbiausių bendrijos žuvų augimas – karšiai augo lėčiau, nors vis tiek greičiau nei beveik visuose kituose mūsų ežeruose. Remiantis kitų šalių mokslininkų tyrimais, galima teigti, kad žuvų populiacijų struktūros pokyčiams didžiausią reikšmę turėjo suaktyvėjusi rekreacinė (mėgėjų) žvejyba. Luodžio ežere menkaverčių žuvų dalis tesudaro mažiau kaip 5 proc. Tai rodo, kad ežero žuvų bendrija subalansuota, o jos reguliavimą užtikrina gana gausi lydekų populiacija.

Ežerai pradėti tirti prieš šimtmetį

Zarasų rajonas – vienas ežeringiausių Lietuvoje. Šio rajono vandens telkiniai pradėti tirti prieš šimtmetį. Prof. Tadas Ivanauskas dar 1926 metais organizavo ekspediciją ir tyrė Sartų ežerą. Prof. P.Šivickio vadovaujamos ekspedicijos dalyviai tyrinėjo Luodžio ežerą. Šiuose ežeruose ir vėlesniais metais buvo atliekami hidrobiologiniai, floros ir faunos, hidrofiziniai bei hidrocheminiai tyrimai. Nuo 1995 metų iki šiol tęsiami ir Luodžio ežero tyrimai, kuriuos atlieka Gamtos tyrimų centro ir Vilniaus Universiteto mokslininkai.

Luodžio ežeras priklauso Šventosios upės baseinui. Ežero ilgis – 6,3 km, didžiausias plotis – 4,4 km, kranto linijos ilgis – 26,5 km. Ežero paviršiaus plotas – 1306 ha, didžiausias gylis – 16,8 m (kitais duomenimis – 18,3 m), vidutinis gylis – 7,5 m. Ežere yra 3 salos, kurių bendras plotas 16,8 ha. Rytinėje ežero dalyje įteka Šventoji, ir čia pat išteka, o už pusės kilometro Šventoji įsilieja į Luodykščio ežerą.

Luodžio ežero hidrochemija tirta dar 1958–1959 metais. Vandens fiziniai – cheminiai parametrai panašūs į daugelio Lietuvos giliųjų ežerų rodiklius. Tačiau pagal šių savybių (ypač temperatūros, dujinio režimo, ph ir kt.) vertikalią stratifikaciją vasarinės stagnacijos laikotarpiu Luodis užima tarpinę padėtį  tarp gilių ir negilių ežerų, nes vėjuotu periodu bangavimas sukelia paviršinių vandens sluoksnių maišymąsi su žemiau esančiomis šaltesnėmis vandens masėmis. Net ir vasarą vandens sąmaiša siekia 10 m gylį. Vandens skaidrumas liepos mėnesį – 3,5 m.

Medžiaga parengta pagal:

Egidijus Bukelskis, Vaida Umbrasaitė. Žuvų bendrijos struktūros kaita Luodžio ežere. Vilniaus Universitetas. 2012 m.