Antalieptės Basųjų karmelitų vienuolyno kompleksas su Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

1700 m. Antalieptėje įsikūrė vienuoliai – basieji karmelitai. Amžininkai pasakoja, kad vienuoliai buvę labai darbštūs, neavėdavo jokio apavo ir tik per didžiausius šalčius įsispirdavo į klumpes. 1732-1760 m. vienuoliai funduojami Livonijos kašteliono J. M. Strutinskio pastatė vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčią ir vienuolyną. 1804 – 1832 m. nugriovus senąjį medinį vienuolyno pastatą, iškilo dabartinis klasicistinių formų statinys. Šis buvo sujungtas požeminiu tuneliu su bažnyčia. Deja po 1831 m. sukilimo vienuolynas uždarytas, o bažnyčia atiduota stačiatikiams. Ji buvo rekonstruota į cerkvę: bokštai pažeminti vienu tarpsniu, jų viršuje įrengti svogūniniai kupolai.
1893–1906 m. buvo atliekami vienuolyno pastato ir cerkvės remonto, rekonstrukcijų darbai. XX a. prad. (XIX a. pab.?) prie vienuolyno pastato šiaurės-rytų dalyje pristatytas karceris, 1905 m. vienuolyno sodo teritorijoje įrengta nedidelė koplyčia, 1906 m., zakristiją praplėtus į šonines puses, rekonstruotose patalpose įrengta antroji – Šv. Aleksiejaus – cerkvė.
1915 m. vokiečiai užėmė vienuolyno pastatus – bažnyčioje buvo įrengtos arklidės ir garažas, vienuolyno pastatas paverstas vokiečių kariuomenės štabu.
1918 m. vienuolyno patalpose buvo apsistojęs bolševikų karinis būrys, Nepriklausomybės kovų metu – Lietuvos pėstininkų pulkas, vadovaujamas karininko Kazimiero Ladygos.
1918 m. rudenį bažnyčia grąžinta katalikams, 1922 metais iš dalies atkurta, panaikinus Šv. Aleksiejaus cerkvę ir grąžinus zakristijai ankstesnį tūrį.
Sovietmečiu bažnyčios bokštas buvo grąžinta senoji stačiakampė forma. Galiausiai, 1998 m. bažnyčią administruojant katalikams buvo pradėti restauracijos darbai užsitęsę iki 2012 m.
Vienuolyne šiuo metu tvarkosi ir kūryba bei darbu gamtoje užsiima Inovatorių slėnio komanda.
Adresas: M. Reinio g. 4. (Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia) ir A. Žilėno g. 2 (Basųjų karmelitų vienuolyno pastatas)