Išskirtinė vertė
Gražutės regioninio parko kraštovaizdis labai įvairus, bet bene nuostabiausias jo akcentas – Antalieptės marios su daugybe įlankų, pusiasalių ir salų. Įspūdingas benuotakinis itin skaidrus Švento ežeras – didžiausias natūralus barometras Lietuvoje. Kalnų upelį primena Šavaša. Mažai žmogaus paliestose vietose didžiulė augalų ir gyvūnų įvairovė. Salakas gali didžiuotis aukščiausia (72 m) šalyje tašytų lietuviškų lauko akmenų bažnyčia.
Kraštovaizdis
Gražutės regioninis parkas yra ežeringiausioje Lietuvos dalyje. Vaizdingi kalvynai su stambiomis kalvomis akimirką priverčia suabejoti, ar parkas tikrai Lietuvoje. Parke mėlynuoja bene gražiausios Lietuvoje – Antalieptės marios. Tiek įlankų, įvairiausių sąsmaukų, pusiasalių, salų neturi nė vienos kitos. Ir nenuostabu, mat jos atsirado užtvenkus Šventosios aukštupį, kuriame anksčiau tyvuliavo daugybė įvairiausių ežerų. Tad beliko atkartoti, išryškinti jų bruožus.
Negyvoji gamta
Regioniniame parke tyvuliuoja per 70 vandens telkinių: nuo pačių mažiausių iki šešto pagal dydį Lietuvos ežero – Luodžio. Nuostabus Šventosios aukštupio ežerynas, bet pats įspūdingiausias Švento ežeras – tai didžiausias Lietuvoje benuotakinis ežeras, unikalus savo daugiamečiais vandens lygio svyravimais, smėlėtais paplūdimiais. Krištolo skaidrumo vanduo leidžia stebėti povandeninį ežero gyvenimą. Kaip tikra kalnų upė kas vieną kilometrą po 8-11 metrų nusileidžia kairysis Šventosios intakas – Šavaša, tekėdama pro akmenų grūstis ir natūralias virtuolių patvankas, išgrauždama aukštus šlaitus. Giliame jos slėnyje XIII – XVIII a. buvusi senovės lietuvių šventų apeigų vieta. Šventyklos vietą žymi Lūžų akmuo su dubeniu.
Gyvoji gamta
Mažai žmogaus paliestose vietose didžiulė augalų ir gyvūnų įvairovė. Švento ežero atabrade yra vienintelė Lietuvoje pražangiažiedės plunksnalapės radavietė. Ežeringas kraštas sudaro puikias sąlygas įvairioms laumžirgių rūšims, todėl neatsitiktinai parke rastos tokios retos rūšys kaip mažasis karališkasis laumžirgis, mažoji nehalenija, grakščioji skėtė ir kt.
Kultūros paveldas
Gražutės regioniniame parke susitelkęs ne vieną šimtmetį menantis kultūros paveldas, kurį galima klasifikuoti į tokias grupes:
• Archeologinis paveldas;
• Memorialiniai paminklai ir vietos;
• Kryždirbystės paveldas;
• Urbanistikos ir architektūros paveldas;
• Inžinerjos paveldas;
• Sakralinės dailės paveldas;
• Istorinių želdynų paveldas.
• Archeologinis paveldas;
• Memorialiniai paminklai ir vietos;
• Kryždirbystės paveldas;
• Urbanistikos ir architektūros paveldas;
• Inžinerjos paveldas;
• Sakralinės dailės paveldas;
• Istorinių želdynų paveldas.
Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės
Regioninio parko lankytojų centre veikia bene labiausiai nuo vandenyno nutolęs „Jūrų muziejus“ – unikali mokytojos V. Žilinskienės dagiau nei 50 metų kaupta jūros gyvūnų, spalvingųjų koralų, kriauklių, suvenyrų ir fosilijų kolekcija. Baltriškėse 2001 metais įkurtas katalikiškos vienuolių brolijos vienuolynas – Tiberiados bendruomenė.
